Andrologija yra gana jaunas mokslas – į mūsų kasdienybę ji atėjo visai neseniai. Ir viskas dėl to, kad visais laikais „vyrišku“ gydytoju buvo laikomas tik urologas, o tik daug kartų išaugus prostatos vėžio atvejų skaičiui, kai labai padaugėjo nevaisingų porų, gydytojai pradėjo galvoti, kad už vyro sveikatos. turėtų būti tam tikra priežiūra.
Tada ir atsirado pavadinimas – andrologija. Mokslas, tiriantis vyrų lyties ir šlapimo organų fiziologiją bei patologiją – tai yra, tiriantis įvairaus amžiaus vyrą, jo kūną, taigi ir ligas, tokias kaip impotencija, prostatos ligos ir viskas, kas susiję su reprodukcine funkcija. Ir jei, pavyzdžiui, urologija nagrinėja vyrų ligas, bet ne tas kurios susijusios su sutrikusia potencija, tik andrologai atidžiai tiria visus faktus, susijusius su sutrikusia potencija vyrams. Atidžiai įsiklausius į andrologo patarimus, daugelio bėdų galima išvengti.
Vyriški hormonai
Andrologija yra neatsiejama endokrinologijos dalis. Endokrininė sistema turi svarbią funkcija žmogaus organizme – būtent jis užsiima lytinių hormonų gamyba, kurie, beje, keičiasi visą gyvenimą. Jei jauname amžiuje vyrams tiesiogine prasme būdingos „hormoninės audros“ hormono testosterono veikimo fone, tai su amžiumi seksualinis gyvenimas tampa nuosaikesnis. Pirmiausia tai lemia androgenai – vyriški hormonai, kurie turi įtakos seksualinės veiklos dažnumui. Seniai įrodyta, kad vyrų seksualinio gyvenimo kokybė nulemta genetiniame lygmenyje, tačiau joks genofondas nepadės, jei organizme sumažės imuninės sistemos barjerinės funkcijos ir prasidės uždegiminiai procesai. Daugelį metų gydytojai domėjosi, kodėl vyrams pasireiškia, pavyzdžiui, uždegiminiai procesai dubens srityje, prostatos liaukoje. Dabar medikai linkę prie versijos, kad taip yra dėl to, kad imuninė sistema dėl statybinių medžiagų trūkumo neveikia visavertiškai, neatlieka savo funkcijos. Dar viena labai svarbi detalė, iš kurios gaminamas testosteronas. Jo statybinė medžiaga yra aukšto molekulinio lygio cholesterolis (gerasis), kuris paimamas iš kepenų ir sėklidėse perdirbamas į šį hormoną. Lytinių hormonų aktyvumui ir kiekiui įvertinti gydytojai naudoja hormoną SSSG – lytinius steroidus jungiantį globiną. Padidėjęs jo lygis atitinkamai sukelia lytinių hormonų pažeidimą.
Seniai įrodyta, kad vyrų seksualinio gyvenimo kokybė nulemta genetiniame lygmenyje, tačiau joks genofondas nepadės, jei organizme sumažės imuninės sistemos barjerinės funkcijos ir prasidės uždegiminiai procesai.
Dažniausias vyrų lytinės sistemos sutrikimas – uždegimas
Dažniausiai vyrai į gydytojo kabinetą ateina su nusiskundimais reprodukcine sistema. Vis dažniau, esant neigiamiems pojūčiams mažame dubenyje ar pasikeitus erekcijai, sutrikus potencijai (lytinės veiklos potraukiui), į priėmimą ateina labai jauni pacientai – gimę 1990–1994 m. Yra net tokių, kurie dar negyveno seksualinio gyvenimo, o uždegiminiai procesai jau yra. Taip yra dėl to, kad infekcija į prostatos liauką patenka ne tik lytiniu būdu, bet gali patekti ir per kraujagysles iš nosiaryklės. Taip gali nutikti esant priekiniam sinusitui, pūlingam tonzilitui, kariesui. Iš apatinio kūno aukšto per hemorojus, išangės įtrūkimus, viduriuojant, į prostatą gali patekti ir storosios žarnos infekcijos – enterokokai, Escherichia coli. Beje, visi šie mikrobai gali užsikrėsti ir lytiniu keliu vadinamojo universalaus sekso (oralinio, makšties, analinio) metu. Todėl vis daugiau jaunų žmonių turi kreiptis į endokrinologą-andrologą. Čia jau tikrinama skydliaukė, skiriamas lytinių hormonų tyrimas, įskaitant ir cholesterolio kiekio patikrinimą.
Kada reikia kreiptis į gydytoją andrologą?
Aišku, kad jauname amžiuje nėra tiek daug vyrų, kuriems reikia kreiptis į andrologą, bet kai peržengiama 35-40 metų riba, tada andrologas jau reikalingas. Jau vien todėl, kad reikia tikrintis ne tik reprodukcinę sistemą (šlaplė, prostatos liauka), bet ir laikas nuo laiko ištirti trijų tipų cholesterolio lygį. Išties, po 40 metų žmogui prasideda pokyčiai, kurių anksčiau nebuvo, prasideda branda, o vėliau po truputį organizmo senėjimas. Senėjimo greitis priklauso nuo to, kaip veikia hormoninė sistema, o vyrams – ypač androloginė sistema, ir nuo to, kaip sveika prostata. Būtent nuo jos sąlygos priklauso kokybiška senatvė – senėjimas vyksta lėčiau. Žinoma, laimingieji yra tie vyrai, kurie visą gyvenimą nepatyrė uždegiminių procesų dubens srityje – tai natūraliai atsiliepia jų organizmui, jie atrodo 10 metų jaunesni. Juk gerai gyventi senatvėje yra labai svarbu. Todėl vyrai turėtų žinotų, kokios problemos gali būti susijusios su andrologija. Ne veltui andrologai pradėjo skambinti pavojaus varpais, nes prostatos ligos tampa tikrai rimta problema. Ir kaip matome, ši liga tapo „jaunesnė“. Tam yra daug priežasčių: ir įvairių vaistų vartojimas, ir netinkama mityba, ir nesveikas gyvenimo būdas.
Andropauzė – vyriška menopauzė
Ilgą laiką ekspertai sprendžia, ar yra „vyrišką menopauzė“, ar ne. Galų gale, jei pateiksime analogiją su moterų menopauze, tai moterims tai yra tiesiogiai susijusi su vaisingumo nutraukimu. O vyrų reprodukcinė funkcija dažniausiai išlieka iki senatvės. Taigi ar vyrams yra menopauzė?
Vyrų andropauzė tikrai egzistuoja. Tai siejama su vyriškų hormonų androgenų ir pirmiausia testosterono kiekio sumažėjimu organizme. Kuo mažesnis androgenų kiekis, tuo ryškesni andropauzės simptomai. Menopauzė vyrams pasireiškia beveik tais pačiais simptomais kaip ir moterims. Stipriosios lyties atstovai gali patirti nepagrįstą nervingumą, staigius nuotaikos pokyčius, padidėjusį nuovargį, sumažėjusį darbingumą, depresiją, padidėjusį įtarumą savo sveikatos atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu dažnai kankina nerimas, nemiga. Gali būti, kad sutrinka šlapinimasis, atsiranda nugaros ir sąnarių skausmas, padidėja kaulų trapumas. Vyrai tampa reiklūs, išrankūs, agresyvūs ar net verkšlenantys. Taigi vyrų menopauzė nėra mitas.
Parengta remiantis:
- homosanus.lt informacija