Dirbant su Norvegijos klientais, daugiausia nesusipratimų kyla ne dėl paslaugos kokybės, o dėl paprastų dalykų: kokia valiuta mokėti, kada laikoma, kad sąskaita apmokėta, ir ką daryti, jei klientas nori mokėti kita valiuta nei nurodyta. Jei šiuos punktus suformuluojate aiškiai, sąskaitos apmokėjimas tampa rutina. Jei paliekate „susitarsim“, rizikuojate gauti mažiau, vėliau arba su papildomais ginčais.
Žemiau – praktiniai principai, kaip pasirinkti valiutą, suvaldyti terminus ir sutartyje aprašyti perskaičiavimą taip, kad abiem pusėms būtų aišku.
Valiutos pasirinkimas: NOK ar EUR?
Pirmas sprendimas – kokia valiuta sąskaita turi būti apmokėta. Dažniausiai pasirenkami du keliai.
- Sąskaita Norvegijos kronomis (NOK)
Tai patogu klientui: jis moka savo įprasta valiuta, jam lengviau planuoti biudžetą ir apskaitą. Šis variantas ypač logiškas, jei kainodarą Norvegijos rinkoje komunikuojate kronomis.
- Sąskaita eurais (EUR)
Tai patogu jums, jei jūsų kaštai ir apskaita yra eurais. Tuomet iš anksto žinote, kokią sumą gausite, ir mažiau priklausote nuo valiutų pokyčių.
Svarbiausia taisyklė paprasta: pasirinkite vieną aiškų variantą ir jo laikykitės. Dviprasmybės atsiranda tada, kai sąskaitoje parašyta viena, o realiai „galima ir kitaip“.
Terminai: kada mokėjimas laikomas įvykdytu
Tarptautiniuose atsiskaitymuose terminas „apmokėti per 14 dienų“ yra geras startas, bet sutartyje ir sąskaitoje verta tiksliai apibrėžti, kada mokėjimas laikomas įvykdytu: kai klientas išsiunčia pavedimą ar kai jūs gaunate lėšas į sąskaitą.
Praktikoje saugiausia formuluotė yra tokia, kuri aiškiai sieja apmokėjimą su lėšų gavimu. Taip išvengsite situacijos, kai klientas sako „aš pavedžiau“, o jūs dar kelias dienas laukiate, kol pinigai realiai įkris.
Dar vienas dalykas: verta nurodyti, ar terminas skaičiuojamas darbo dienomis ar kalendorinėmis dienomis. Tai smulkmena, kuri kartais sutaupo ilgą susirašinėjimą.
Perskaičiavimas: kada jo reikia ir kodėl tai svarbu aprašyti
Jeigu sąskaita išrašyta NOK, jums dažnai rūpi, kiek tai bus eurais, nes taip planuojate pelningumą ir biudžetą. Čia natūraliai atsiranda klausimas apie santykį Norvegijos kronos į eurus: net jei klientas sumoka tiksliai tiek NOK, kiek nurodyta, rezultatas eurais gali skirtis priklausomai nuo mokėjimo dienos ir taikomo kurso.
Jeigu sąskaita išrašyta EUR, o klientas prašo mokėti NOK, perskaičiavimą būtina aprašyti aiškiai, nes kitaip kiekvienas mokėjimas tampa atskira deryba: klientas pasirenka jam palankų kursą, o jūs gaunate mažiau.
Sutartyje perskaičiavimas turi būti aprašytas taip, kad būtų aišku:
- kada fiksuojamas kursas (pvz., mokėjimo dieną);
- koks šaltinis ar taisyklė naudojama perskaičiavimui (bendras principas, o ne „kaip gausis“);
- kas dengia banko mokesčius ir ar jie negali sumažinti mokėtinos sumos.
Ką aiškiai įrašyti į sąskaitą ir sutartį
Gera sąskaita ir gera sutartis yra tos, kuriose nelieka vietos spėjimams. Prieš sąrašą verta pasakyti tiesiai: kuo aiškiau parašysite dabar, tuo mažiau reikės aiškinti vėliau.
- Mokėtina valiuta: nurodykite, kokia valiuta turi būti apmokėta sąskaita (NOK arba EUR).
- Mokėjimo terminas: įrašykite konkretų terminą ir jo skaičiavimo logiką.
- Mokėjimo įvykdymas: apibrėžkite, kad mokėjimas laikomas įvykdytu, kai lėšos įskaitomos į jūsų sąskaitą.
- Banko mokesčiai: parašykite, kas juos dengia, kad gautumėte pilną sumą.
- Mokėjimo paskirtis: paprašykite nurodyti sąskaitos numerį, kad apmokėjimas būtų lengvai atsekamas.
Po šio sąrašo atsiskaitymas paprastai tampa sklandus, nes klientui aišku, ką daryti, o jums – kaip kontroliuoti rezultatą.
s. Tokiu atveju klientas pats sprendžia perskaičiavimo klausimą savo banko pusėje.
Pabaigai
Sąskaitos Norvegijos klientui sėkmė priklauso nuo aiškumo: pasirinktos valiutos, tikslių terminų ir perskaičiavimo logikos, jei leidžiate mokėti alternatyvia valiuta. Jei šie punktai aprašyti iš anksto, sumažėja ginčų, o pinigų srautas tampa prognozuojamas.
Ir nors valiutų santykis Norvegijos krona į eurus gali svyruoti, jūs galite suvaldyti svarbiausią dalį – taisykles, kurios apsaugo jūsų planuotą rezultatą.