Variklis retai „sprogsta“ be perspėjimo. Dažniausiai jis iš pradžių siunčia signalus – kartais labai aiškius, kartais tokius, kuriuos patogu nurašyti nuovargiui, kurui ar orui. Bėda ta, kad variklio gedimai beveik visada brangsta su kiekvienu nuvažiuotu kilometru, jeigu problema paliekama ramybėje. Tai ypač tinka vilkikams: didelės apkrovos, ilgi maršrutai ir nuolatinis darbas reiškia, kad „dar pavažiuosiu“ kartais baigiasi ne remontu, o rimtu ardymu ir prastova.
Žemiau – 7 simptomai, kurie dažniausiai rodo, kad vilkiko variklio remontas artėja. Kai kuriuos galima sutvarkyti greitai, bet tik tuo atveju, jei sureaguoji laiku.
1) Alyvos slėgio kritimas arba alyvos lemputė
Jeigu krenta alyvos slėgis arba užsidega įspėjimas, tai nėra „smulkmena“. Alyva varikliui yra ir tepimas, ir aušinimas, ir apsauga nuo dilimo. Slėgio kritimas reiškia, kad variklio detalės gali pradėti dirbti „sausai“, o tai greitai virsta guolių, veleno ar turbinų pažeidimais.
Čia teisingas elgesys paprastas: sustoti, patikrinti alyvos lygį, pažiūrėti, ar nėra nuotėkio, ir nevažiuoti toliau, kol aišku, kas vyksta. Važiavimas su realiu slėgio trūkumu yra tiesus kelias į kapitalinį remontą.
2) Aušinimo skysčio lygio kritimas arba perkaitimas
Perkaitimas yra vienas greičiausių būdų sugadinti variklį. Net jei temperatūra pakyla „tik kartą“, pasekmės gali išlįsti vėliau: tarpinės, galvutės deformacijos, įtrūkimai.
Jei aušinimo skystis pamažu dingsta, tai jau signalas, kad sistema nesandari. „Papildžiau ir važiuoju“ nėra sprendimas, nes priežastis niekur nedingsta. Jei temperatūra šokteli į viršų, reikia iškart mažinti apkrovą, sustoti saugiai ir ieškoti priežasties.
3) Neįprasti dūmai iš išmetimo
Dūmai variklyje nėra „šiaip sau“. Spalva ir elgsena daug pasako:
- tamsūs dūmai dažnai rodo per daug kuro arba per mažai oro (įsiurbimas, turbina, purkštukai, filtras);
- balti dūmai gali reikšti nesudegusį kurą arba aušinimo skysčio patekimą (priklauso nuo situacijos);
- melsvi dūmai dažniau rodo alyvos deginimą.
Svarbu ir kada tai pasireiškia: šaltas startas, apkrova, staigus pagreitis. Jei dūmai didėja arba atsiranda kartu su traukos kritimu, problemos ignoruoti nebegalima.
4) Traukos kritimas ir „dusimas“ po apkrova
Jeigu vilkikas pradeda prastai traukti, ypač įkalnėse ar su kroviniu, ir tai kartojasi, labai dažnai priežastis yra oro arba kuro tiekimas. Kartais problema būna paprasta (filtras, oro nuotėkis), kartais rimtesnė (turbina, slėgio reguliavimas, degalų sistema).
Svarbus signalas yra tai, kad problema progresuoja. Jei prieš savaitę „kartais“, o šiandien „nuolat“, tai reiškia, kad gedimas ne stabilus, o augantis.
5) Neįprasti garsai: kalenimas, švilpimas, girgždėjimas
Variklio garsai yra ankstyvas perspėjimas. Kalenimas gali rodyti mechaninį dilimą, švilpimas – oro nuotėkį ar turbiną, girgždėjimas – diržus ar įtempėjus. Žinoma, garsai reikalauja patirties, bet esmė tokia: jei garsas naujas, jis atsirado dėl priežasties.
Ignoruojant, garsai dažnai virsta gedimu, o gedimas – prastova. Jei garsas stiprėja arba atsiranda kartu su vibracija, tai jau nebe „stebėsiu“.
6) Padidėjusios alyvos sąnaudos arba alyvos pėdsakai
Jeigu alyvą tenka papildyti dažniau nei įprasta, tai yra signalas. Alyva gali dingti dėl nuotėkio, dėl deginimo arba dėl to, kad ji patenka ten, kur neturėtų. Alyvos pėdsakai ant variklio, prie sujungimų ar turbinos zonos – ne kosmetika, o informacija.
Svarbu fiksuoti, kiek ir kaip dažnai tenka pildyti. Tai padeda servisui suprasti, ar problema staigi, ar ilgalaikė.
7) Dažnos įspėjamosios lemputės ir pasikartojantis riboto pajėgumo režimas
Jei prietaisų skydelis vis dažniau „mėto“ įspėjimus, o variklis kartais pereina į riboto pajėgumo režimą, tai dažnai rodo, kad sistema jau aptinka nukrypimus. Kartais tai gali būti jutiklio ar kontakto problema, bet net ir tada ją reikia spręsti, nes neteisingi duomenys gali priversti variklį dirbti blogesnėmis sąlygomis.
Svarbu: vien tik „ištrinti klaidas“ nėra taisymas. Jei klaidos grįžta, priežastis yra reali.
Kaip elgtis, kad simptomai nevirstų kapitaliniu remontu
Svarbiausia – sureaguoti laiku ir tvarkingai. Ne panikuoti, o surinkti faktus ir priimti protingą sprendimą.
Prieš punktus – viena taisyklė: jei kyla įtarimas dėl tepimo, aušinimo ar mechaninio garso, geriau sustoti anksčiau, nei vėliau.
Ką verta padaryti:
- nufotografuoti įspėjimus prietaisų skydelyje;
- užsirašyti, kada ir kokiomis sąlygomis pasireiškia (apkrova, greitis, temperatūra);
- patikrinti akivaizdžius dalykus: alyvos ir aušinimo skysčio lygį, matomus nuotėkius;
- nespausti variklio „iki dugno“, jei yra traukos kritimas ar keisti garsai;
- kreiptis į servisą su konkrečiais faktais, o ne „kažkas ne taip“.
Po šio sąrašo svarbiausia išvada tokia: variklis visada duoda progą sutaupyti, jeigu jį išgirsti. O jeigu jo neklausai, jis priverčia mokėti už pamoką brangiausia valiuta – prastova ir dideliu remontu.